Ekspertai prognozuoja, kad nekilnojamojo turto (NT) vystytojams 2025-ieji bus itin sėkmingi. Auganti būstų paklausa ir geresnis įperkamumas – puikios aplinkybės plėtoti naujus projektus.
Visgi, JORE įmonių grupės plėtros direktorius Remigijus Grinevičius pastebi, kad toli gražu ne visi rinkoje siūlomi naujos statybos būstai atitinka aukščiausius kokybės standartus bei naujakurių lūkesčius. Jis dalinasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį, norint įsigyti kokybiškai pastatytą namą, ir kaip nepakliūti į nepatikimų vystytojų pinkles.
Vieni didžiausių iššūkių – vanduo ir valymo įrenginiai
R. Grinevičiaus teigimu, renkantis būstą vienu svarbiausių kriterijų išlieka vieta, tačiau pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ne tik būsto, bet ir kvartalo įrengimui. Anot jo, pirkėjai dažnai pageidauja įsigyti namą aptvertoje ir apšviestoje, apželdintoje teritorijoje su bendromis erdvėmis.
„Net ir planuojantiems gyventi nuošalioje, gamtos apsuptoje vietoje svarbu turėti miesto privalumus, tokius kaip miesto vanduo ir miesto nuotekos. Toks noras tikrai pagrįstas, nes vietiniai tinklai gali kelti nemažai iššūkių“, – pastebi ekspertas.
Jo teigimu, kai valymo įrenginys yra įrengtas smėlingame grunte, problemų kilti neturėtų, tačiau kuomet gruntas yra molis, priesmėlis ar priemolis, net ir kokybiškas valymo įrenginys gali būti tarsi uždelsto veikimo bomba.

„Tenka pastebėti vis daugiau būstų pasiūlymų su vietiniu valymo įrenginiu, skirtu dviems namams. Tai puikus būdas greitai susipykti su kaimynais, – juokiasi R. Grinevičius. – Pakanka įpilti į kriauklę netinkamos chemijos, kuri sunaikina būtinas bakterijas, ir valymo įrenginys tampa nenaudotinas. Tai neabejotinai kainuos ir nervų, ir pinigų.“
Jis priduria, jog vandens gręžinys taip pat reikalauja priežiūros. Be to, net ir tinkamai prižiūrint, jį remontuoti, o kartais ir keisti, reikia maždaug kas 5 metus. „Gyvenant name, kuris turi miesto komunikacijas, valymo įrenginiai bei vandens gręžiniai problemų nekels“, – pažymi ekspertas.
Reikalingi tyrimai ir juos patvirtinantys dokumentai
Kalbėdamas apie patį būstą, ekspertas pažymi, jog ne veltui sakoma, kad namas statomas nuo pamatų.
„Pamatai namo stabilumui yra svarbiausi. Nuo jų priklauso ne tik grindų, bet ir sienų, stogo stabilumas – galima sakyti, viskas. Tad jeigu sklype neatlikti grunto tyrimai ir neparengtas pamatų darbo projektas, pasitikėti pastato kokybe rizikinga“, – atkreipia dėmesį ekspertas. Jis priduria, kad vien tai, jog statytojas turi tyrimų dokumentus ir juos pateikia, jau yra pirmasis žingsnis patikimumo link, o juose esanti informacija atneš dar daugiau aiškumo.
„Jei su pamatais viskas tvarkoje, toliau reikalingi namo sandarumo ir akustiniai tyrimai. Sandarumo tyrimai yra privalomi, siekiant patvirtinti, kad namas atitinka A++ reikalavimus. Akustiniai tyrimai itin reikšmingi perkant dvibutį namą arba kotedžą. Jeigu akustinė siena įrengta gerai ir pagal reikalavimus (minimaliai atitinka C klasę), kalbančio kaimyno ar verkiančio jo vaiko negirdėsite. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai akustinių sienų apskritai nėra, o jų įrengimo reikalai paliekami pirkėjui“, – dalinasi R. Grinevičius.
Vienas sprendimas gali stipriai sumažinti namo vertę
Ekspertas pabrėžia, kad ruošiantis pirkti namą su daline apdaila, būtina atkreipti dėmesį į stogo apšiltinimą.
„Jeigu matomas apšiltinimo sluoksnis yra polietileno plėvelė, tai aiškiai parodo, kad vystytojas gerokai atsilieka nuo naujausių technologijų ir namo statybos išlaidas taupo būsimo savininko sąskaita. Plėvelė nėra ilgalaikė medžiaga pastato sandarumui užtikrinti, tarpų sujungimai lipnia juosta taip pat yra neilgaamžiai ir per 5–10 metų jie tiesiog atsilups“, – tvirtina R. Grinevičius.
Jis atkreipia dėmesį, jog dėl tokio rangovo sprendimo sunkumų gali kilti ir nusprendus būstą parduoti: „Jeigu po 10-ies metų norėsite parduoti namą, jums reikės iš naujo parengti pastato energetinio naudingumo sertifikatą, dėl to teks atlikti sandarumo tyrimą. Jeigu lipnios plėvelės bus atsilupusios, statinys neatitiks reikalavimų.“
Taip nutikus, eksperto teigimu, išeitys dvi: ardyti lubas ir tvarkyti stogo sandarumą arba pastatą registruoti ne kaip A++, o kaip B klasės, nes pastarajai sandarumas neprivalomas. Taip jūsų namo vertė sumažės apie 20–40 proc.
„Aš pats namo su tokiu būdu apšiltintu stogu nesirinkčiau, kaip ir šiltinto purškiamomis putomis. Jos paprastai naudojamos sandėliams ir metalinėms konstrukcijoms apšiltinti. Pavyzdžiui, jeigu stogas šlaitinis, patikimas būdas jį šiltinti yra naudoti vatą ir PIR plokštes, kurios užtikrina stogo sandarumą. Pasitaiko, jog šiltinimo darbai visai neatlikti. Bet kuriuo atveju, sprendimas – pirkėjų rankose“, – tvirtina R. Grinevičius.
Maži darbai – didelė kaina
Ekspertas akcentuoja, kad siekiant įsigyti kokybišką būstą ir ateityje išvengti neplanuotų išlaidų, dėmesį reikia atkreipti ir į dalinės apdailos išbaigtumą.
„Jeigu matote kambaryje įrengtą vieną ar du kištukinius lizdus, pagalvokite, ar jums tikrai jų užteks. Turėkite omenyje, kad papildomų kištukinių lizdų įrengimas reiškia jau esamos tinkuotos sienos frezavimą – reikės kloti kabelius, vėl viską užtaisyti. Visa tai kainuoja apie tris kartus brangiau, nei įrengti juos iš karto. Be to, neteksite garantijos elektros daliai, nes būsite ją perdarę. Dėl šių priežasčių verta iškart rimtai įvertinti, ar kištukinių lizdų yra tiek, kad užtektų patogiam gyvenimui“, – pataria R. Grinevičius.
Kitas svarbus aspektas – sanitariniai mazgai: „Dažnu atveju santechniniai vamzdžiai paliekami atviri, prisidengiant „pirkėjo laisve rinktis“, nors iš tiesų tai yra būdas permesti atsakomybę pirkėjui, nes statytojas klojo tik vamzdelius. Įsitikinkite, kad sanitariniuose mazguose viskas padaryta – iki prietaisų pajungimo ar kolektorių vietos.“
Ekspertas atkreipia dėmesį, jog iš pažiūros menki darbai ateityje pirkėjams gali kainuoti labai daug.
„Pavyzdžiui, neištinkuoti langų angokraščiai, atrodo, smulkmena, tačiau gali kainuoti tiek, kiek viso namo tinkavimas. Nepaklotos trinkelės ir nepasėta veja nėra problema, tačiau ateityje šiems darbams reikės ieškoti meistrų, jiems vadovauti ir galiausiai prisiimti garantiją. To kaina – apie 100 Eur/m2. Galiausiai, iš patirties galiu pasakyti, jog įsigiję namą su trinkelių terasa, norėdami jaukumo ir patogumo, pirkėjai maždaug po dvejų metų ją keičia medžiu, o tai, vėlgi, papildomos išlaidos“, – vardina R. Grinevičius.
Kaip nepakliūti į pinkles?
Ekspertas pasakoja, jog statytojai kartais siekia sutaupyti ne tik medžiagų, bet ir mokesčių sąskaita, todėl imasi mokestinių gudrybių.
„Įsivaizduokite, Petras stato namą pardavimui ne savo, o pusbrolio vardu, nes savo ir mamos vardu pastatytus namus jau pardavė. Taip jis elgiasi norėdamas išvengti PVM ir GPM sumokėjimo. Jei namą stato įmonė, ji šiuos mokesčius mokėti privalo. Kita itin opi problema – būsto garantija. Perkant naują būstą iš fizinio asmens nei praktiškai, nei teoriškai garantijos tikėtis neverta“, – perspėja R. Grinevičius.
Kad viso to išvengtumėte, ekspertas rekomenduoja rinktis patikimus vystytojus, su kurių projektais galite viešai susipažinti, išsiaiškinti kitų klientų patirtis bei būti tikrais dėl garantijos.
„Pirkdami automobilį lietuviai yra įpratę nuvaryti jį į autoservisą, apžiūrėti su nusimanančiu meistru, bet įsigydami namą, ekspertų į pagalbą nepasitelkia. Rinkdamiesi būstą pirkėjai vis dar dažnai pasikliauja vien jausmais. Patirtis rodo, kad tikrai verta įsitikinti, ar namas statytas laikantis bent minimalių reikalavimų: atlikti grunto tyrimai, sandarumo ir akustiniai testai, ar būstui bus suteikta garantija. Nešališki ekspertai gali padėti nepakliūti į nesąžiningų vystytojų pinkles – juk perkate būstą, kuris taps jūsų namais ne vienai dienai“, – apibendrina R. Grinevičius.