Kuo mažesnė žala aplinkai ir kuo palankesnė aplinka gyventojų sveikatai – turbūt taip labai trumpai galima apibūdinti, kokie turi būti šiuolaikiniai pastatai. Kaip to pasiekti ir kokiais kriterijais galima įvertinti, ar pastatas atitinka šiuos reikalavimus?
„Atsakymus į šiuos klausimus galima rasti daugelyje metodikų ir vertinimo schemų, kurių pastaraisiais metais pasirodė visame pasaulyje. Visas jas vienija siekis stiprinti pastatų naudotojų sveikatą ir gerovę. Vienas populiariausių ir turbūt geriausiai žinomas Lietuvoje BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) – tarptautinis pastatų poveikio aplinkai ir žmogui vertinimo standartas ir sertifikavimo sistema. Kiti, gal mūsų šalyje mažiau žinomi ir populiarūs: LEED (Leadership in Energy and Environment Design), WELL, DGNB, „AktivPlus“ ir kt.“, – pasakoja Dmitrijs Astašonoks, VELUX vadovas Baltijos šalyse.
Tačiau, pasak pašnekovo, iš esmės visi šie standartai kalba apie tą patį – siekiama, kad statinys kuo labiau atitiktų tvarumo standartus per visą savo gyvavimo laikotarpį – pradedant jo projektavimu, statybomis, eksploatavimu ir baigiant griovimu, ardymu.
Eksploatuojamas jis turi būti kuo palankesnis gyventojų, darbuotojų, lankytojų sveikatai. Dėl to labai svarbūs reikalavimai – kuo geresnis patalų vidaus mikroklimatas, t. y. kuo daugiau natūralios šviesos, geras vėdinimas, komfortabili temperatūra. Ir žinoma, tiek statant, tiek eksploatuojant turi būti sunaudojama kuo mažiau energijos, paliekamas kuo mažesnis CO2 pėdsakas.
Konferencijoje – apie naujausias namų statybos tendencijas ir technologijas
O kaip to pasiekti, kokios naujausios šios srities tendencijos ir technologijos – apie tai kalbėta kartu su partneriais surengtoje trečiojoje VELUX būsto inovacijų konferencijoje, kuri šiemet vyko Amsterdame. Į ją susirinko 160 šios srities profesionalų, kurie dalijosi savo žiniomis ir patirtimi, kaip panaudoti naujausias technologijas pastatų statybai. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos atstovai, kurių paprašėme pasidalyti savo įžvalgomis.
„Konferencijoje man ypač įsiminė raginimas naudoti natūralias medžiagas ir tvarius energijos šaltinius. Pamatyti, kaip kiti projektai integruoja inovacijas ir technologijas, buvo įkvepianti patirtis. Supratau, kad mūsų skydiniai namai turi didelį potencialą, nes galime taikyti tas pačias tvarumo koncepcijas. Planuoju pasinaudoti šiomis žiniomis, kad patobulintume mūsų produktus ir procesus“, – pasakojo „Timberwalls” pardavimų direktorius Paulius Cibulskis.
Pasak pašnekovo, ateities būstas turi būti daug labiau orientuotas į tvarumą ir technologijas.
„Galime tikėtis daugiau išmaniųjų sprendimų, kurie ne tik padės taupyti energiją, bet ir pagerins gyvenimo kokybę. Taip pat svarbu, kad namai būtų prisitaikantys ir lengvai besikeičiantys, atsižvelgiant į kintančius gyvenimo poreikius“, – sakė P. Cibulskis.
„Renginyje ypač įspūdį paliko matytas energiškai neigiamas namas, t. y. pasigaminantis energijos daugiau, nei jos sunaudoja. Taip pat, kiek pastebėjau, mums demonstruoti ateities namai visiškai neutralūs CO2 atžvilgiu, statomi ir įrengiami gana paprastai, netgi asketiškai, bet patogūs. Žinoma, svarbu ir tai, kad jie būtų įperkami“, – vardijo savo pastebėjimus Marius Sakaitis, UAB „Skado Medis“ komercijos direktorius.
Į kokius veiksnius reikės atsižvelgti statant būstą per ateinančius penkerius metus, kad namai būtų palankesni žmonių ir planetos sveikatai?
„Pirmiausia, medžiagas reikėtų rinktis ekologiškas ir perdirbamas. Antra, energijos efektyvumas turėtų būti prioritetas, todėl svarbu naudoti pažangias izoliacijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip pat reikėtų galvoti apie bendruomeniškumo skatinimą, kad namai būtų ne tik gyvenamosios erdvės, bet ir socialinės integracijos vietos“, – komentavo „Timberwalls” pardavimų direktorius.
Neretai kalbant apie tvarius namus primirštamas pats statybų procesas. O juk namų statybos pramonė atsakinga už trečdalį viso pasaulio išmetamo CO2 kiekio. „Kokias matote galimybes, kaip surenkamojo būsto pramonė gali spręsti pasaulines klimato problemas?“, – pasiteiravome šį verslą atstovaujančių pašnekovų.
„Surenkamojo būsto pramonė, dirbdama su mediniais skydais, turi didelį potencialą mažinti CO2 emisijas, nes apdirbimas išskiria labai mažai CO2. Be to, skydiniai namai statomi greičiau, tai leidžia sumažinant energijos sąnaudas per pačias statybas. Tvarios izoliacijos naudojimas padeda užtikrinti gerą energijos efektyvumą, taip sumažinant poreikį šildyti ir vėsinti namus. Tokiu būdu skydiniai namai gali aktyviai prisidėti prie klimato problemų sprendimo“, – įsitikinęs P. Cibulskis.
„Įsivertinome, kiek CO2 išskiriame kaip skydinių namų gamintojai, kokį jo kiekį palieka statinys per visą gyvenimo laiką, ir kokių priemonių galime imtis šiai situacijai pakeisti, ką daryti, kad įmonė būtų neutrali CO2 atžvilgiu. Supratome – realiai to galime pasiekti per penkerius metus“, – sakė M. Sakaitis.
Kokiems pagrindiniams aspektams reikėtų teikti pirmenybę kalbant apie tvarius pastatus?
„Diskutuodami apie tvarius pastatus, turime atsižvelgti į kelis esminius aspektus. Pirmiausia, energijos efektyvumas yra svarbiausias – pastatai turėtų būti sukurti taip, kad sunaudotų kuo mažiau energijos, dėl to reikėtų rinktis gerą izoliaciją ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Antra, medžiagų tvarumas.
Pavyzdžiui, medis ne tik gerai izoliuoja, bet ir prisideda prie CO2 mažinimo, kadangi augdamas jis sugeria anglies dioksidą. Be to, svarbu integruoti gamtą į architektūros sprendimus. Tai gali būti pasiekiama per žalias erdves, tokias kaip sodai ar bendruomenės parkai, kurie pagerina oro kokybę ir suteikia gyventojams galimybę pailsėti gamtoje.
Tvarūs pastatai taip pat turėtų būti statomi atsižvelgiant į vietos ekosistemą, siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą. Galiausiai, socialinė atsakomybė yra neatsiejama tvarumo dalis. Pastatai turėtų skatinti bendruomeniškumą ir socialinę integraciją, kad žmonės galėtų kartu gyventi, dirbti ir bendrauti, taip kurdami tvarią ir harmoningą aplinką“, – apibendrino „Timberwalls” pardavimų direktorius P. Cibulskis.
